Stebėjimai

• 1999 m. Saulės užtemimas.

• 2001 m. Perseidų meteorų srauto stebėjimai.

• 2002 m. kintamųjų žvaigždžių α Her, β Lyr ir η Aql spindesio kitimas.

• 2003 m. gegužės 7 d. Merkurijaus tranzito stebėjimai.

• 2003 m. gegužės 31 d. Saulės užtemimas.

• Dangaus kūnų fotografavimas.

• 2003 m. naktų giedrumo matavimas.

• 2004 m. birželio 8 d. Veneros tranzito per Saulės diską stebėjimai.

1999 m. Saulės užtemimas

    1999 m. rugpjūčio 11 d. rytas buvo apsiniaukęs ir tai neteikė didelių vilčių bei gadino nuotaiką. Tačiau mes nepraradome vilčių, nes buvo jaučiamas vėjelis. Ir pagaliau mūsų lūkesčiai išsipildė - rūkas išsisklaidė, truputį išsigiedrijo.

    Kai Saulė pasirodė, užtemimas jau buvo prasidėjęs (11 val. 51 min.). 12 val. Saulę vėl uždengė debesys. 12 val. 06 min. Saulė pateko į properšą. Tuo metu padarytos 3 nuotraukos. 12 val. 59 min. padaryta dar viena nuotrauka, kur Mėnulis Saulę uždengia 75%. 13 val. 16 min. Saulę uždengė debesys. 30 minučių stebėjimai nebuvo vykdomi dėl blogų oro sąlygų. 14 val. 10 min. Saulė išlindo iš už debesies ir buvo matoma 100%. 

2001 m. Perseidų meteorų srauto stebėjimai

    Perseidų srautą Romas Davidonis ir Vytis Kapočius stebėjo vizualiai šešias naktis. Oro sąlygos buvo vidutinės, todėl nepavyko užfiksuoti visų meteorų. Iš visų pastebėtų meteorų 23-jų pėdsakai vidutiniškai buvo matomi apie 2 sekundes. Taip pat buvo užfiksuoti 5 meteorų žybsniai. Kiekvienas meteoras vidutiniškai skrido apie 15° ir buvo maždaug 1,7 ryškio. Maksimumo metu meteorai vidutiniškai sužibdavo kas 4 minutes. Meteorų spalvos buvo nustatytos lyginant juos su žinomų žvaigždžių spalvomis.

2003 m. gegužės 7 d. Merkurijaus tranzito stebėjimai

    Merkurijaus tranzitas per Saulės diską buvo stebimas Vilniuje, RMTKR astronomijos būrelyje. Oro sąlygos buvo prastos - labai didelis debesuotumas, pūtė vėjas. Iki 10 val. dar buvo properšos tarp debesų, o vėliau dangus visiškai apniuko.
    Vizualiniai stebėjimai buvo atliekami šiais teleskopais: 60 mm skersmens reflektoriumi "Alkoras", 60 mm skersmens mokykliniu refraktoriumi ir 4,5" reflektoriumi "Bushnell". Taip pat Saulė buvo fotografuojama fotoaparatu "Minolta" pro teleskopą MEADE 8'' LX50 ir fotoaparatu "Zenit-V" pro teleobjektyvą MTO-1000. Naudotos FUJI 100 fotojuostos. Po 10 val. stebėjimų nebebuvo įmanoma tęsti dėl debesuotumo padidėjimo.

2003 m. gegužės 31 d. Saulės užtemimas

    Užtemimui pradėjome ruoštis iš anksti. Dar gegužės 27 d. RMTKR astronomijos būrelyje parengėme visus prietaisus: 4,5" teleskopą reflektorių "Buchnell", teleobjektyvus MTO-1000, foto stovus ir fotoaparatus bei 60 mm mokyklinį teleskopą refraktorių.
    Gegužės 30 d. iš Vilniaus į Šepečių AO išvažiavo 12 žmonių ekspedicija vadovaujama A. Visockienės. Visi išskyrus V. Kapočių, vadovaujantį observatorijai, ir R. Davidonį observatorijoje pabuvojo pirmą kartą. Atvykus moksleiviai apžiūrėjo apylinkes, pasistatė palapines, rengėsi stebėjimams. Tiesa, oras nedžiugino - pavakarė buvo apniukusi, bet mūsų laimei naktis buvo giedra. Iki 1 val. nakties dar fotografavome dangų pro teleskopą TAL-120M, o vėliau buvo nuspręsta eiti pailsėti.
    Deja, užtemimo pradžios pamatyti nepavyko. Rytine dangaus dalimi slinko debesis. Įdomu tai, kad likus apie 10 minučių iki užtemimo pradžios į Šepečių AO iš Vilniaus dviračiu atmynė A. Kildišas ilgus metus stebintis Saulės dėmių kitimą. Debesys nuslinko tik 6 valandą (Lietuvos laiku) ir tuomet prasidėjo reguliarus fotografavimas bei stebėjimai. Apie 6 val. 28 min. užtemimas pasiekė maksimumą - Mėnulis Saulę dengė daugiau negu 80%. 
    Užtemimas pasibaigė 7 val. 29 min. Lietuvos laiku.

Dangaus kūnų fotografavimas

     Dangaus kūnų fotografavimas - įdomus, bet nelengvas, reikalaujantis kantrybės, užsiėmimas. Čia pakalbėsime apie fotografavimą nereikalaujantį brangių teleskopų, fotoaparatų ar kitų prietaisų.
Šio straipsnelio autorius ilgus metus sėkmingai naudoja rusiškus fotoaparatus "Kiev" ir "Zenit". Net neturint galingesnio teleobjektyvo galima padaryti įdomių nuotraukų. Geriausia fotografuoti toliau nuo miesto šviesų, kur dangus yra tamsesnis. Fotoaparatas pritvirtinamas prie stovo ar kitaip tvirtai pastatomas ir nukreipiamas į norimą dangaus sritį. Patartina naudoti kuo jautresnes fotojuostas (400 ar 800 jautrumo). Geriau fotografuoti su troseliu, nes laikant fotoaparatą rankoje vaizdas nuotraukoje gali būti suvirpėjęs. Ekspozicijas parinkite eksperimentuodami maždaug nuo 10 s iki 3 min. Fotografuojant ilgesne ekspozicija žvaigždės dėl dangaus sferos sukimosi bus matomos kaip šviesūs brūkšniai. 
    Ypač įspūdingą nuotrauką galima gauti fotoaparatą nukreipus į Šiaurinę žvaigždę ir fotografuoti ilga (30 min. ar 1 val.) ekspozicija.
    Toliau pakalbėsime apie fotografavimą pro galingesnius teleobjektyvus. Naudojant teleobjektyvus MTO-500 ar MTO-1000 galima gauti detalius Mėnulio vaizdus. Prie stovo pritvirtinamas teleobjektyvas, o prie jo prisukamas fotoaparatas (prieš tai išsukus objektyvą). Reikia žinoti, kad fotografuojant Mėnulį geriausia naudoti mažai jautrias fotojuostas (100 ar 200 jautrumo). Ekspozicijas geriausia parinkti bandymų būdu, priešpilnio ar delčios fazėje nuo 1/125 s iki 1/30 s, o pilnaties - nuo 1/500 s iki 1/125 s.
Panašūs yra ir Saulės fotografiniai stebėjimai. Pagrindinis skirtumas yra tas, kad naudojamas juodas filtras. Priešingu atveju galima sugadinti fotoaparatą (žiūrėti į Saulę be filtro negalima, nes intensyvi Saulės šviesa gali išdeginti stebėtojo akis). Patartina filtrą pridengti diafragma (~ 40 mm skersmens), kuri sumažina Saulės spindulių intensyvumą. Naudojamos mažo jautrumo fotojuostos, o ekspozicijos parenkamos bandymų būdu.
    Reguliariai fotografuojant Saulę galima sekti jos dėmėtumo kitimą ir nustatyti Saulės aktyvumą. Toks darbas gali turėti ir mokslinę vertę. 
Taip pat pakalbėsime apie naktinį dangaus kūnų fotografavimą. Geriausia fotografuoti naktį be Mėnulio, naudoti jautrias fotojuostas, ekspozicijas parinkti bandymų būdu. Stebėtojui patariama turėti žvaigždėlapį, kuriame būtų sužymėtos žvaigždės bent iki 6 ryškio. Toliau pateiksiu fotografuotinų objektų sąrašą.
 

    Reikia stengtis fotografuoti kuo ilgesne ekspozicija, bet nepamirškite, kad kuo labiau padidintas vaizdas tuo žvaigždės greičiau juda dangaus skliautu ir brėžia brūkšnius. Čia pateikiau tik žymiausius objektus. Žvaigždėlapyje galima rasti daugiau įdomių objektų, tinkamų fotografavimui. Svarbiausia nebijoti eksperimentuoti ir tuomet galėsite grožėtis puikiomis dangaus fotografijomis.

2003 m. naktų giedrumo matavimas

    Šepečių AO visus 2003 m. metus buvo matuojamas naktų giedrumas. Buvo apskaičiuota, kad stebėjimams tinkamų naktų buvo 115,5. Pusinis naktų skaičius gaunamas todėl, kad buvo naktų, kurių tik pusė buvo tinkamos stebėjimams. Tai sudaro 32 % visų metų naktų, tačiau idealių naktų, kuomet netrukdė Mėnulis ar stiprus vėjas buvo tik 49, o tai jau tik 13 % nuo metų naktų skaičiaus. Giedriausias 2003 m. mėnuo - Liepa. Šį mėnesį buvo net 16,5 giedrų naktų, iš jų - 8 idealios. Lapkričio mėnuo buvo visiškai apsiniaukęs - Lapkričio 8 d. naktį buvo šiek tiek pragiedrėję, tačiau stebėjimams trukdė Mėnulio šviesa. Toliau pateikiame 2003 m. giedrumo grafikus:

• 2003 m. giedrumo grafikas.

• 2003 m. idealių naktų grafikas.

2004 m. birželio 8 d. Veneros tranzito per Saulės diską stebėjimai

    Veneros tranzito per Saulės diską stebėjimai buvo atliekami įvairiose Lietuvos vietovėse. Toliau aprašysiu stebėjimus Molėtų AO, kuriuose teko dalyvauti. 

    Šis reiškinys observatorijoje buvo stebimas 31/51 cm Maksutovo sistemos teleskopu, prie kurio dirbo Saulius Lovčikas. Pro šio teleskopo gidą į Saulę galėjo pažvelgti ir ekskursijų dalyviai, kurių tądien buvo išties nemažai. Fotografiniai stebėjimai buvo atliekami skirtingais prietaisais: RMTKR astronomijos būrelio teleskopu MEADE, teleobjektyvu MTO-1000 ir "Zenit" fotoaparatu. Taip pat buvo atliekami ir vizualiniai stebėjimai bei stebėjimai projektuojant Saulės vaizdą ekrane.

    Veneros skritulėlis palietė Saulės diską apie 8 val. 19 min. Lietuvos laiku. Deja, įtempti stebėjimai truko tik apie 40 min., nes dangų užtraukė tamsūs debesys. Stiprus vėjas leido tikėtis, kad debesys bus nors truputį "pravaikyti". Apie 10 val. Molėtų AO debesys prasisklaidė ir stebėjimai buvo atnaujinti, tačiau tik 30-dešimčiai minučių, kuomet pradėjo lyti.

    Esant prastam orui Observatorijoje buvo skaitoma paskaita apie Veneros tranzitus, o Etnokosmologijos muziejuje apie tokių stebėjimų istoriją ir praktinę naudą.

    Apie 13 val. 30 min. nustojo lyti ir dangus šiek tiek pragiedrėjo - pro properšas matėsi Saulė. Tuomet stebėjimai buvo atnaujinti trečią kartą. Deja, Molėtų AO Veneros tranzito pabaigos pamatyti nepavyko, nes 14 val. 10 min. dangus visiškai apsiniaukė.

    Apibendrinant stebėjimus, galėčiau teigti, kad jie buvo ne lengvi, nes atmosferos skaidrumas buvo prastas, ypač didelės oro turbulencijos ir vėjo buvimas bei tai, kad Saulę teko "gaudyti" tarp debesų properšų neleido pasiekti idealių rezultatų. Tačiau, mano nuomone, visi stebėtojai liko patenkinti šio ypač reto reiškinio stebėjimais.