R. Davidonis, V. Kapočius

Žvaigždžių α Her, β Lyr ir η Aql spindesio kitimas

Darbo santrauka

Stebėjimams pasirinkome įvairių tipų kintamąsias žvaigždes: netaisyklingąją α (alfa) Heraklio, užtemdomąją β (beta) Lyros ir cefeidę η (eta) Erelio. Kiekviename stebėjime, pritaikę Neilando-Blažko metodą, įvertinome pasirinktų kintamųjų žvaigždžių spindesį. Apskaičiavome kintamosios žvaigždės ryškį stebėjimo laikui bei Julijaus dienas (JD). Taip pat žvaigždėms β Lyros ir η Erelio apskaičiavome santykinę fazę φ kiekvienam stebėjimui. Naudodamiesi kompiuterine programa "Origin", iš turimų stebėjimų ir skaičiavimų, sudarėme stebėtų kintamųjų žvaigždžių spindesio kitimo grafikus.

Stebėjimo metodai

Pikeringo metodas

Iš palyginimo žvaigždžių pasirenkamos dvi. Viena (a) turi būti šviesesnė už kintamąją (v), o kita (b) silpnesnė. Jų spindesio intervalas (a,b) mintyse padalijamas į dešimt dalių, ir įvertinami spindesio skirtumai (a,v) ir (v,b) dešimtainėmis šio intervalo dalimis. Įvertinimai užrašomi taip: a1v9b; a2v8b; a3v7b; ...; a9v1b. Šis metodas suteikia galimybę apskaičiuoti kintamosios žvaigždės spindesį, jei yra žinomi palyginimo žvaigždžių ryškiai. 

Neilando-Blažko metodas

Šis metodas yra ir laipsninis ir interpoliacinis. Čia, kaip ir Pikeringo metode, naudojamos dvi palyginimo žvaigždės: viena šviesesnė, o kita silpnesnė už kintamąją žvaigždę. Nuo Pikeringo metodo skiriasi tuo, kad spindesio intervalas dalijamas ne į dešimt laipsnių, o į tiek kiek įvertina stebėtojas.

Stebėjimų aprašymas

 Kintamąsias žvaigždes – α Heraklio, β Lyros ir η Erelio stebėjome dviem skirtingais optiniais prietaisais: 8x30 žiūronais ir 7x50 monokuliaru. Stebėjimus atlikome įvairiose Lietuvos vietovėse: Šepečių AO (25° 17' 25" r. ilg.; 54° 55' 20" š. pl.), R. Davidonio AO (25° 24' 30" r. ilg.; 54° 42' 50" š. pl.), Klaipėdos rajone (25° 17' 35" r. ilg.; 55° 37' 20" š. pl) ir Vilniaus mieste. Kintamųjų žvaigždžių spindesį vertinome naudodamiesi Neilando–Blažko metodu. Jo esmė tokia: kintamosios žvaigždės v spindesį lyginome su palyginamųjų žvaigždžių a ir b spindesiu. Stebėjimų žurnale užrašėme a v ir v b žvaigždžių spindesio santykius. Kiekvieno stebėjimo laiką užrašėme 1 minutės tikslumu, o vėliau jį išreiškėme Julijaus dienomis. Užrašydami stebėjimus į žurnalą, naudojome baltai šviečiantį žibintą. Nors atliekant įvairius astronominius stebėjimus yra patariama naudoti raudonai šviečiantį žibintą (raudona šviesa mažiau kenkia akims), bet šiuo atveju ji gali pakenkti kintamųjų žvaigždžių spindesio įvertinimo tikslumui.

Stebėtos kintamosios žvaigždės ryškį apskaičiavome naudodamiesi šia formule: 

,

kai stebėjimas yra užrašytas aCvDb (C ir D yra kintamosios ir palyginamosios žvaigždės spindesio santykis). Taip pat kintamosioms žvaigždėms β Lyros ir η Erelio apskaičiavome stebėjimo fazę. Stebėjimo faze laikomas skirtumas tarp stebėjimo momento ir ankstesnio efemeridinio momento. Stebėjimo fazę padalinę iš kintamosios žvaigždės periodo gavome santykinės fazės φ reikšmę. Iš turimų savo stebėjimų ir skaičiavimų, naudodamiesi kompiuterine programa “Origin”, sudarėme stebėtų kintamųjų žvaigždžių ryškio kitimo grafikus. Y ašyje atidėjome kintamosios žvaigždės spindesį ryškiais mag. X ašyje, žvaigždėms β Lyros η Erelio, atidėjome santykinę fazę φ, o žvaigždei α Heraklio – Julijaus dienas, nes šios žvaigždės kitimas yra netaisyklingas. Grafikuose matomus neatitikimus galima paaiškinti oro sąlygomis, kurios nebuvo pačios geriausios.

Grafikai

 1. Iš grafiko matome, kad α (alfa) Heraklio kitimas yra netaisyklingas. Per stebėjimų laikotarpį buvo 3 spindesio sužibimai ir 2 nuosmukiai. Didžiausio sužibimo metu α Heraklio spindesys siekė 2,75 mag. Taip pat matome, kad stebėjimų metu spindesys nenukrito žemiau 3,9 mag.

2. Nustatėme, kad užtemdomosios žvaigždės β (beta) Lyros didysis spindesio minimumas siekia 4,25 mag, o mažasis – 3,65 mag. Taip pat nustatėme, kad šios kintamosios žvaigždės spindesys nepakyla aukščiau 3,4 mag. Iš to, kad mažasis spindesio minimumas yra stebimas praėjus ½ kitimo periodo, kuris yra lygus 12,935 paros, galima spręsti apie apylygę abiejų komponenčių masę.

3. Nustatėme, kad kintamosios žvaigždės η (eta) Erelio spindesys kinta nuo 3,6 iki 4,2 mag. Šios žvaigždės spindesio minimumas būna praėjus 3,155 paros nuo spindesio maksimumo. Mokslinėje literatūroje pateikiama, kad spindesys nukrenta iki 4,3 mag. Šį netikslumą galima paaiškinti tuo, kad stebėta žvaigždė nepakyla aukštai virš horizonto bei stebėjimų metu buvo smogas.

Gauti rezultatai

Iš gautų kintamųjų žvaigždžių spindesio kitimo grafikų nustatėme, kad α Heraklio spindesio kitimas yra netaisyklingas, β Lyros didžiojo spindesio kitimo minimumo metu spindesys siekia 4,25 ryškį, o mažojo –  3,65. Taip pat nustatėme, kad η Erelio spindesys kinta nuo 3,6 iki 4,2 ryškio, o stebėjimų metu α Heraklio spindesio sužibimas siekė 2,75 ryškį bei buvo du nuosmukiai – iki 3,9 ryškio.